Dictionary of the Lithuanian Language.
apkalbėti — apkalbėti, àpkalba (apìkalba), ėjo 1. tr., intr. apsakyti, aptarti: Negaliu apkalbėt, kiek bus tolumo Pb. | Ir vasarą, sunkiomis darbo dienomis, surandamas laikas šnektelti, apkalbėti visokius reikalus rš. Susirinkime draugijos reikalai… … Dictionary of the Lithuanian Language
atkalbėti — atkalbėti, àtkalba, ėjo 1. intr. baigti kalbėti, sakyti: Aš atsakiau motutei, atkalbėjau senutei Brš. Motušėlė atkalbėjo (atsakė) meilingais žodeliais JD1555. 2. refl. lig soties prisikalbėti: Ar jau atsikalbėjot? Ėr. Onai niežtėte niežtėjo su… … Dictionary of the Lithuanian Language
dasikalbėjimas — ×dasikalbėjimas sm. (1); Sut → dakalbėti (refl.). kalbėjimas; apkalbėjimas; atkalbėjimas; dasikalbėjimas; įkalbėjimas; iškalbėjimas; nukalbėjimas; pakalbėjimas; … Dictionary of the Lithuanian Language
iškalbėti — iškalbėti, ìškalba, ėjo 1. tr., intr. papasakoti, apsakyti, išsakyti: Istorijų visokių tu gali iškalbėt Dglš. Bet senis Vilkas jau yra iškalbėjęs viską I.Simon. Kalbom [žodį] iškalbėsiu, giesmėm išgiedosiu BM450. Tu toktai nereiškei… … Dictionary of the Lithuanian Language
kalbėti — kalbėti, kal̃ba (kal̃bi Lz), ėjo J; SD156, R, MŽ2122, M 1. tr., intr. galėti kuria kalba reikšti mintis; žodžiu reikšti savo mintis, jausmus, išgyvenimus, šnekėti: Kalbos mokslas turi reikalo su normaliais žmonėmis, mokančiais kalbėti, o ne su… … Dictionary of the Lithuanian Language
nukalbėti — nukalbėti, nùkalba, ėjo 1. tr., intr. nusakyti, nupasakoti: Kalbėjo daug ir kartais labai gražiai nukalbėdavo Ašb. Argi juodu galėjo vienaip apie žymųjį kalbos dalyką nukalbėti? J.Jabl. Savo rašinyje nukalbu kartais neiškentęs ir apie vieną kitą … Dictionary of the Lithuanian Language
pakalbėti — pakalbėti, pàkalba, ėjo 1. intr., tr. pasakyti ką žodžiu, pašnekėti, pasidalyti mintimis: Dabar pakalbėsim, o paskui padirbėsim Lkš. Aštrus vyras pakalbėti, o kai darban šaukia, patylėti Nč. Galva kaip vištos: nei ji pakalbėti, nei ji su žmonėm… … Dictionary of the Lithuanian Language
parkalbėti — parkalbėti, par̃kalba, ėjo intr. kalbant pareiti: Girdėt par̃kalba vyrai namo Ėr. kalbėti; apkalbėti; atkalbėti; dakalbėti; įkalbėti; iškalbėti; nukalbėti; pakalbėti; parkalbėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
perkalbėti — 1. tr., intr. pakalbėti, pašnekėti apie ką nors: Seniai turi laiko daug ką perkalbėti P.Cvir. Suėję neturim ką veikt – perkalbam ir apie Mares, ir Petrus Ėr. Mes dažnai su tėvu perkalbam, ką tas mūsų vaikas Kaune veikia Srv. Su tėvu ji buvo… … Dictionary of the Lithuanian Language
prakalbėti — prakalbėti, pràkalba, ėjo 1. intr. pradėti kalbėti, prašnekėti: Tartum meiliu balsu kas į ją iš tolo prakalbėjo P.Cvir. Jis neprakalbė̃s, kol negirtas (apie nešnekų žmogų) Srv. Kap tvorelės prakalbės, sausi medžiai pražydės Drsk. Prakalbėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language
